prybutis

prýbutis sm. (1) 1. B, R, K, Vlkš žr. priebutis 1: Jų stuba su prýbučiu, matai, kai puikiai išstatyta Smln. 2. prie pastato esantis kiemas, aikštė; salė: Ir vartuose prybučio padarė jisai uždangą RB2Moz38,18.